Ne sekmadieniais kalbėti rimtomis temomis: politika ir visuomeniniai reikalai

parašė janulyte

Nusprendžiau pagaliau subręsti ir perkelti savo gydymą į Vilnių. Tapti pilnateise šio miesto gydymo sistemos dalimi. Štai, dar vienas dalykas, kuris mane pririša prie šito miesto. Kaip kad mokslai. Atseit, kol mokausi – tol turiu kažkokius konkrečius įsipareigojimus. Taigi, dabar imsiu ir tapsiu priklausoma ir gydymo atžvilgiu. Aišku, greičiausiai, sprendimas būtų dar atidėliojimas penkis metus, bet per atostogas, tarpušvenčiu, pagaliau reikia nunešti tą savo ranką apžiūrai, nes jau ir rašyti skauda.

Mano pirminiu atrankos metodu tapo gydytojų patikrinimas poliklinikos tinklapyje. Gaila, ten nėra tokių dalykų, kaip nuotraukos, o sakyčiau, kad jos reikalingos. Čia kaip ir renkantis psichologą, manau, reikia pasistengti – patikrinti išvaizdą, pagooglinti, pafeisbukinti – viską reikia atlikti kruopščiai, kad nepataikytum ant kokio žemės nepardavėjo, paksisto, lkpisto ar dar kokio. Tokie dalykai yra svarbu net jeigu tie žmonės tau duoda naudos. Tą dariau su gydytojais, kad išsiaiškinčiau tai, ką galėčiau bent truputį pavadinti visuomeniniais reikalais.

Neseniai kažkas man bandė išaiškinti, kad politinės ir visuomeninės pažiūros nėra svarbu bendravime, santykiuose ar kokiam kitam gyvenimo susikirtime. Na, taip, gal ir nesvarbu jei tas tavo susikirtimas yra kur už elektros skydynės su vaisioko buteliu ant penkių. Nors ir ten prasideda ginčai – Putinas geras ar blogas. Tada mušasi. O čia man aiškino, kad normaliuose santykiuose tokie dalykai nėra svarbu.

Jei jums tai nesvarbu, tai tada tiesiog aš vengsiu artimesnio bendravimo su jumis. Kodėl? Būtų užtekę pasiklausyti mano ir tėvų diskusijų įvairiomis politinėmis temomis, suprastumėt.

Ir paaiškinkit jūs man, kad prie ruso buvo geriau. Juokingiausia, kai man aiškina tai tokie, kurie prie to ruso dar tik į vystyklus darė (kurie, tarp kitko, buvo iš marlės) arba išvis tik gaminimo procese buvo. Arba, kad tie balvonai yra dalis mūsų paveldo. Tada ir prostitutės suplyšusios kelnaitės irgi yra dalis kažko mielo ir malonaus – buvo gera (bent vienai pusei), bet suplyšo, išsitepė. Teko išsiskirti, bet va atsiminimą reikia turėti. Taip? Neturiu ką su jumis kalbėti.

Ką norėjau pasakyti, kad žmones, su kuriais būnu, kartais įveliu į pernelyg rimtas diskusijas, po kurių galvoju: na, Juste, kam… juk ne rimtų temų gvildent susirinkom.. . Bet gi reikia šitas temas išsiaiškinti, kad po to nepapultum į nemalonią situaciją rėkiant kažko radikalaus vienu ar kitu klausimu. Nes, kad ir kokia konkreti būčiau tam tikrais klausimais, stengiuosi nesivelti į milžiniškus ginčus. Nebent tu debilas. Tada privalai žinoti, kad toks esi, o aš nepraleisiu progos tau to įrodyti.

Ir išvis, kaip galima nesidomėti tokiais dalykais, juk jie supa tave! Šitie žmonės sprendžia tai, su kuo tu turi gyventi. Kažkaip silpnaprotiška būtų nesidomėti kas vyksta tavo versle, namuose. Lygiai taip pat ir su visuomeniniu gyvenimu yra. Ir dar nervina tie, kurie daugiau vaikosi populiarumo ar lengvos šlovės, bet nesidomi, nesupranta su kuo veikia ir kam tai daro.

Į panašias situacijas, kai garsiai rėkiu savo nuomonę, neseniai sureagavo: Juste, kodėl tu taip nekenti politikų? Pastabos esmė buvo ta, kad kai ant jų pykstu, atrodau juokingai. Gal ir taip, bet aš juk nepykstu. Aš tiesiog stebiu aplinką taip, kaip moku. Ir tada ją analizuoju, reaguoju. Kadangi mano žvilgsnis dažniausiai būna ciniškas ir beveik visur matantis kažką neigiamo, tai ir pastabos tokios būna. Kitiems gal ir atrodo juokingai, bet aš juk neliepiu manyti taip, kaip aš. Aš ne apžvalgininkė ir šių reikalų kritikė, profė, bet man niekas neuždraus išsakyti savo nuomonės garsiai.

Pavyzdžiui, pykau ant liberalaus jaunimo dėl suorganizuotos diskusijos, kurios metu diskutavo Panka ir Splinteris. Pasidarė chebra sau tūsą su noru užkapoti kitamintį. Truputį nepasvėrė argumentų.

Pykau ant Juknevičienės ir jos „viskas gerai, bet minčių kyla visokių“. Taip taip, čia jos nuomonė. Bet išsakyk tada tu tą savo nuomonę draugams, o ne public režimu. Nes kenki ir sau, ir tiems, kuriems atstovauji.

Pykau ant liberalų ir kai kurių jų VR feilų. Atrodo, kad sumąstė „Ai, davai, duokim jaunimui mūsų pageneruot, kaip atrodom viešumoj. Komunikaciją gi studina, tikrai nusimano kažką“. Chebra, aš irgi studinau/studinu komunikaciją. Žinokit, visokių ten komunikatorių yra.

Dar juokingiau, kai tokias pastabas išsakius FB gaunu didžiausią like skaičių iš tų, kurie palaiko tuos, kurie dabar daugumoj. Na, kaip čia pasakius. Aš su savo pažiūrom dabar esu opozicijoj. Ir jei matau feilus ir jie mane nervina, tai nereiškia, kad persimesiu kitur. Patikėkit, matau ir kitus. Bet jau tokia aš, kad skaudinu ir mažiausiai skaitausi su tais, kurie arčiausiai manęs. Todėl santykiai, visomis prasmėmis, su manimi yra sudėtingi. (Ta proga pasiklausykite mano paauglystės grupės dainos, atspindinčios jausmus, apimančius bendraujant su manimi: HIM – In joy and sorrow)

Ir išvis, kodėl aš dabar kalbu tokiomis temomis? Nes noriu! Ir po truputį jau laukiu mero rinkimų. Juokingiausia, kad geriau matau ir suprantu Vilniaus mero rinkimus nei Širvintų, kur esu registruota. Aš net nežinau, tik numanau, kas ten kelsis. Tik žinau, už ką tikrai nebalsuosiu.

Negaliu pakęsti populistų. Nors, jų visur yra. Na, o jei balsuočiau Vilniuje, tai būtų sunku apsispręsti. Nes Šimašius kietas ir ten labiau linksta mano parašas. Bet Majauskas damn sexy. O Palucko neišgelbės net tai, kad pas Peles kietai pasirodė. Bet, sori, tavo partijai vis dar kūl minėti komunistines šventes.

Tarp kitko, dalyvavau Majausko organizuotoje diskusijoje apie švietimą. Jis moderavo, o diskutavo Landsbergienė ir Burgis. Labai keista matyti garbaus amžiaus vyrą politikuojantį šviežio ridiko lygyje. Konservatoriai dabar atrodo kaip ta partija, kuri priima visus nuskriaustus, tiksliau kviečiasi pas save, ypač tuos, kuriuos nuskriaudė kitos partijos. Kažkas panašaus nutiko su Dargužaite. Šioji atstūmė juos, nesuprato, kaip daug dėl jos daro, tai ir prasidėjo dešiniųjų taškymasis į jos pusę. Aišku, šv. Magdalenos povyza prie to prisideda daug labiau, bet vis vien. Niekas man nesutrukdys matyti to, kaip man regisi ir to analizuoti.

Grįžtant prie diskusijos. Majauskui dar reikia pasimokyti, kaip jas vesti, kaip nemaigyti telefono jų metu, kai kalbama tiesiai žiūrint į jį ir nešokinėti mintyse. Bet, kaip minėjau, jis damn sexy, todėl jam atleidžiu ir tai. Belieka džiaugtis, kad negaliu balsuoti Vilniaus meto rinkimuose, nes galvą laužyt reikėtų. Nors, palaužysiu ir Širvintų rinkimuose. Juoba, kad dar nežinau, kas ten keliasi. Reiks smarkiai pasiknaisioti.

Kažkoks politinis-visuomeninis sekmadienis gavosi. Nors visą savaitgalį gulėjau lovoje ir žiūrėjau Hario Poterio filmus, pakavau dovanas, perkraustinėjau lentynas vis tiek norėjosi nors kartą išdėstyti šitas mintis raštu, nes einant nuo Maksimos iki namų atsibodo jomis mąstyti. Kitą dieną reiks pabaigti savo minčių srautą apie tai, ką sugalvojau per savaitę ir sujaučiau. Ta proga, kad yra ir kitų temų bei, kad dabar sekmadienis, prisegu nuotrauką, kurią su Vasiuku pasidarėm prieš tai, kai išlėkiau į darbą palikusi įjungtą dujinę. Pliusas, kad prišildžiau ir taip šiltus namus. Minusas tas, kad šiaip jau taip daryti nereikia.

Apsimetu daug labai išmananti apie gyvenimą – Justė

P.S. Klaidas taisysiu ryt, dabar jau laikas miegot.