58/365

parašė janulyte

Sunki diena buvo. Atsukėliau su TUO galvos skausmu, kuris reiškė – pykins ir labai smarkiai. Toks jausmas mane ištinka kartą ar du per mėnesį ar du.

Atrodo, organizmas tiesiog pasirenka išsijungti. Gyveni, renki įtampą, valgau negerą maistą ir neišgeri vanden prieš miegą, atsikeli vėliau nei įprasta, nes savaitgalis – še tau dovanėlė!

O šį kartą buvo baisu, galvojau, kad mirsiu. Gurkšnis vandens – litras tualetan. Galva plyšo, kūnas drebėjo. Aišku, viskas praėjo, bet po sunkių 4 valandų.

Ir tada atėjo suvokimas, kaip aš pavargau nuo karantino. O jo taip sąžiningai laikausi, su niekuo nesusitinku ir vis tiek galiu mirti kiekvieną dieną ir be koronos. O jei taip nutiktų, kiek gyvenimo būsiu iš savęs atėmus. Pavargau būt ta atsakinga ir viską apgalvojanti. Noriu pas mamą, noriu susitikti draugaus, noriu nuvažiuot į kitą savivaldybę.

O kas gero šią dieną? Smagiai pasivaikščiojau, pažiūrėjau Wandavision ir baigiau skaityti knygą, jau 10tą per metus.